Tikrasis komandinis darbas prasideda, kai kuris nors iš narių susimauna ir visiems tenka kelis žingsnius grįžti atgal. Susimažinti atlyginimus, mažinti gamybą, atsisveikinti su klientu ar papildomai patirti išlaidas. Atsiradus įtampai, komanda gali arba susitelkti naujiems darbams arba dar labiau auginti nepasitikėjimą vienas kitu. Kaip susitelkti naujiems darbams?
Pradžioje reikėtų įvertinti situaciją be nuomonių. Tad štai žyg is be žodžių. Tylos žygis veikia kaip meditatyvinė priemonė ir leidžia kiekvienam suvokti pasekmes be kitų nuomonių ir trukdžių. Miškas ir tyla padeda susikaupti ir išsigryninti. Kuo ypatingas tylos žygis Auksinėje girioje? Tai nėra pasivaikščiojimas auksiniu takeliu. Tai yra trasa su kliūtimis ir jų dėka pasimato kas komandoje yra kas.
Nepatikėsite, bet pats didžiausias iššūkis yra nekalbėti.
Nekalbant suderinti veiksmus ir įveikti trasą kartu. Neužstrigti, paprašyti pagalbos, ištiesti ranką…Negalima tarti nei žodžio, o ištartas kainuoja 100 žingsnių atgal. Ir kiekvienąkart manęs klausia: “Tai dabar atgal 100 žingsnių?” Ne, nes šis sakinys pridėjo dar 500 žingsnių. Vieni burnoja ir atsisako eiti atgal, kiti šmaikščiai šypsosi ir susitelkia tyliam komandiniam darbui.
Kas po to ?Po to aptariame visus žingsnius. Pirmyn ir atgal. Kodėl vienas pyko? Kitas panosyje burnojo ir išliko piktas iki pat galo? Kuris komandoje visais rūpinasi, o kitas laukia pagalbos. Kodėl taip sunku neteisti to, kuris susimauna ir visiems dėl to nepatogu? Jūs nustebsite kiek komandos eina žingsnių atgal (ne tik šimtus, bet ir tūkstančius). Faktas! Kiekviena susimauna ir tikroji komanda išryškėja ne tada, kai viskas faina, o kai nutinka gyvenimas ir kažkas susifeilina.
Kartais juokauju, kad sunku žygyje, bet lengva gyvenime. Smagu, kad po žygių iš girios komandos išvyksta stipresnė ir gal jau pirmadieniai nebebus tokie niūrūs.