Turėjome komandos susirinkimą. Ne apie tikslus ir strategijas, o apie mus, kaip komandą. Kaip mes gyvenam dirbdami, kokie iššūkiai, kas sekasi, kas sunku. Vienas komandos narys papasakojo, kad šiuo metu neturi motyvacijos dirbti, kad turi save stipriai versti padaryti darbus. Kitas sakė, kad pritingi, trečias – kad jaučiasi nesaugiai. Visi turėjo ką pasakyti.
Ir žinot ką? Būnant vadovu tai girdėti nėra paprasta. Galima būtų po kiekvieno pasisakymo numesti juoką ar “užvažiuoti” ant komandos nario. Galima asmeniškai ir piktai priimti žinutes, kuriomis dalijasi komanda. Dar galima nutarti, kad tokie susirinkimai labai neefektyvūs ir neracionalūs. Nes, būkim teisingi, o kam dabar lengva? Palikit savo emocijas ir asmeninius reikalus už durų! Čia mes dirbam! Užsimaskuokit įvaizdžiu, kartokit paskui mane: viskas įmonėje gerai ir mes čia gerai varom! Nepalikit nė menkiausios vietos verkšlenimui ir skundams. Priminkit visiems, kad jie tinginiai ir nenori dirbti, ir tik todėl įmonei nesiseka taip, kaip anksčiau. Kartokit sau, kad visa komanda yra nedėkingi šikniai, kuriems rūpi tik savas kailis, kad jie temoka kaltinti kitus ir reikalauti didesnio atlyginimo. Suvaldom situaciją, numalšinam audrą stiklinėje, įvedam komendanto valandą ir viskas bus gerai. Svarbu gera kontrolė, teisingai sudėlioti KPI’sai. Tik…
Prasidėjus COVID situacijai, žmonės buvo atlaidūs, supratingi ir norėjo prisidėti prie “bendro reikalo”. Atėjus antrai bangai, vargu ar taip bus. Ir jei dar nepadarėte namų darbų, kurie padėtų ugdyti pasitikėjimą komandoje, darykit tai dabar!!! Šiandien!!!
Sukvieskit komandos susirinkimą ir pasidalinkit, kuo kas gyvena. Kaip kam sekasi už ofiso ribų. Prasukit ratą su klausimais “Kuo aš dabar gyvenu?” “Kas man šiandien svarbu?” “Kas mane neramina?”
Ir pirmas pasidalinti, užduoti toną turi pats vadovas, lyderis. Jei jaučiate, kad komandos nariai nenuoširdūs ar dangstosi mandagiomis klišėmis, tai didelis indikatorius, kad nėra pasitikėjimo. Ką daryti tokiu atveju? Tęsti. Dar ir dar kartą daryti panašaus formato susirinkimą, kol komanda pradės jausti, kad gali atsiverti ir pasidalinti, kuo jie iš tikro gyvena. Nereikia aptarinėti, replikuoti, uždavinėti papildomų klausimų. Sukurkite erdvę žmogui dalintis taip, kaip jis nori. Tai kainuoja. Laiko. Ir drąsos – pasakoti apie save, suvokiant, kad tampate pažeidžiami prieš savo komandą.
Gali būti, kad to nedarysite. Sakysite, organizacija yra darbo ir rezultatų kalvė, o ne psichologinės pagalbos centras. Dar – nepatogu atvirauti, neaišku, kas iš to išeis, ar pavyks suvaldyti emocijas… Tik prisiminkite – kai komandoje nėra vietos atvirumui, darbuotojai nežino kas vyksta, nežino, kaip su sunkumais susidoroja vadovas, kur jam/jai kyla iššūkių, nežino realios situacijos.
Jie tik mato, kad ne viskas einasi kaip per sviestą ir susikuria savo istorijas, savo dramą, kuria pamaitina kitus komandos narius. Moksliškai įrodyta, kad fake news (apkalbos) sklinda 5-6 kartus greičiau, nei tikrosios. Jei nėra žinių iš pirminio šaltinio, lieka tik fake news.
Todėl kalbėtis teks dažnai. Tam, kad apkalboms tiesiog nebeliktų vietos.